- pravargti
- pravar̃gti vksm. Daũg mẽtų tai̇̃p pravargaũ.
.
pravargti
Look at other dictionaries:
pravargti — pravar̃gti NdŽ, DŽ1, KŽ; LL182,186 1. tr., intr. J, Ad vargstant prabūti, pragyventi: Kap aš pravargsiù viena, die Drsk. Pravargstì dienelę, ir gerai Dkš. Peržiem pravar̃gsim, tuščia jo Pv. Su juo gražiai gyvenimą pravargom S.Zob. ^ Jei… … Dictionary of the Lithuanian Language
pervargti — Š, DŽ1, KŽ, pervar̃gti NdŽ 1. intr. per daug nuvargti, pailsti: Pervargau, kol šitą ložę išpjoviau Sdk. Pervargau, kol atatęsiau namo karvę Skdt. Eini vakare namo, pervargęs, valgyt nebegali Kvr. Pervargau pervargau, par naktis in [ligonės] lovos … Dictionary of the Lithuanian Language
apvargti — apvar̃gti 1. intr. kiek pavargti, apilsti: Du kupsčiu šieno sūnešiau ir apvargau Rdn. Apvar̃gstam, į lovą, tepasiuntie viskas! Rdn. Apvargaũ, tai parejus guliau Dsm. 2. tr. išvargti, iškentėti (vargą): Tu mano vargų neapvargsì Ds. 3. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atidžiūti — intr. 1. Dglš, Vlk nudžiūti, nunykti: Kai duosiu per rankas, tai net nagos atadžiùs Ml. Kad tau rankelės atadžiūt, kap tu mane seną ažumušei pusėn smerties Arm. Tai padarė, kad jam pirštai atdžiūtų! Tvr. 2. prk. pravargti (dirbant): Atidžiū̃na… … Dictionary of the Lithuanian Language
atvargti — atvar̃gti Š, KŽ, DŽ1 1. intr. kurį laiką praleisti, išbūti vargstant: Penkelis metus atvargaũ Švnč. Jie atvar̃go dešimt metų Rmš. Parėjo iš kariuomenės, ketverius metus atvar̃gęs Pkn. Piemuo atvar̃go metus pas ūkinyką Jnš. Jau šmotelis metelių… … Dictionary of the Lithuanian Language
davargti — ×davar̃gti (hibr.) intr. 1. privargti, priilsti: Čianai ik valiai davar̃gę Dv. 2. pakankamai klojėtis (apie linus): Su mašinoms būt išmynę [linus], kad i nedavar̃gę Erž. vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; … Dictionary of the Lithuanian Language
iškrutenti — intr. išgyventi, pravargti: Bobule, nebėdyk, sulipysim sudarkysim pirkelę ir iškrutensim žiemelę Asv. krutenti; iškrutenti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvargti — išvar̃gti Rtr, KŽ, DŽ1 1. intr. Sut netekti jėgų, labai pavargti: Išvargaũ, paklibėt negaliu Klt. Aš, matai, buvau išvar̃gęs, nemiegojęs Žr. Būsi išvar̃gęs iš darbų – užmigsi, nebjusi Kl. Šitiek kelio stačiom – išvargstì, pabaiga Slk. Jaučiausi … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvargti — nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug… … Dictionary of the Lithuanian Language
parvargti — parvar̃gti intr. NdŽ, Pg sunkiai, vargingai parvykti, parkeliauti: I jojau, i varinas [senu arkliu] ejau, šiaip taip parvargau Pvn. Vis šiap tep parvar̃gsim namo Al. vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; … Dictionary of the Lithuanian Language
